Apklausa
Kas aplanko mūsų svetainė?
Skyrybų statistika
Vedybos ir skyrybos
Metai Vedybos 1000 gyv.tenka vedybų, % Skyrybos 1000 gyv.tenka skyrybų,%
1950 23 246 9,1 625 0,2
1970 29 915 9,5 6 918 2,2
1975 29 609 9,0 8 987 2,7
1979 31 820 9,3 10 788 3,2
1980 31 520 9,2 11 038 3,2
1985 34 211 9,7 11 464 3,2
1990 36310 9,8 12 747 3,4
1992 30112 8.1 13 981 3,8
1993 23709 6,3 13 884 3,7
1994 23337 11 061
1995 22150 10 221
1996 20433 11 311
1997 18796 5.1 11 371 3,1
2000 16906 4,8 10 882 3,1
2001 15 781 4,5 11 031 3,2
2002 16151 4,7 10 579 3,1
2003 16975 4,9 10 599 3,1
2004 19429 5,7 11 122 3,2 2006 6,3 3,3
2007 23073 6,8 11 284 3,3
Lietuvoje 1994 m. buvo 2,9% išsituokusių vyrų ir 5,1% moterų. 12% vaikų gyvena tik su vienu iš sutuoktinių (Č.Grizickas. Diena. Rugpjūčio 31. 1994).
1993 m. Kaune išsiskyrė 52% porų. 1994 m. ištuoka Kaune kainavo 33 Lt, o santuoka - 35 Lt.Teisminė ištuoka ieškovui kainuoja 200 Lt, o atsakovui - 100 Lt (Aušra Ostasevičienė. Lietuvos aidas. 1994. Rugsėjo 1.). Vilniuje 1995 m. kainos: santuoka - 10 Lt; ištuoka - 100 Lt, teisme - 300-500 Lt.
Nevaisingumas
Ukrainoje yra 21% bevaikių šeimų, Lenkijoje - 18%. Panašiai ir Lietuvoje. 3-5% šeimų nenori turėti vaikų. Nevaisingų lieka apie 15%. Nevaisingų vyrų daugėja visame pasaulyje. Vyrų sėkla gerokai prastėja. Lietuvoje dėl nevaisingumo 55% kalti vyrai, - teigia doc. dr. Jurgis Pleskačiauskas, tiriantis vyrų nevaisingumą 35 metus. Tą patį procentą nurodo prof. H.Kulinas JAV (Danija). Akušerės, ginekologės Vidos Miežėnienės nuomone, daugiau yra nevaisingų moterų, tačiau 40-45% vyrų kalti dėl nevaisingumo. Jų nevaisingumo priežastys: įvairūs aplinkos faktoriai, automobilizmas (benzinas), blogi įpročiai, mityba, įgimti dalykai, glaudžių nešiojimas, ligos. Moterų nevaisingumo priežastys: uždegimai, kuriuos sukelia nevalyvumas, paleistuvystės, abortai, hormoniniai sutrikimai, kai nebręsta kiaušialąstės, imuninis nevaisingumas, kai moters organizme prieš vyro spermą gaminasi antikūnai; įgimtos lytinių organų anomalijos, persirgtos ligos, ypač gonorėja ir kt. faktoriai.
Vidutinis ištekančių moterų amžius Europoje:
Islandija - 30,4
Olandija - 29
Švedija - 29
Suomija - 28,2
Austrija - 27,3
Prancūzija - 27
Italija - 27
Ispanija - 27
Vokietija - 27
Anglija - 26,7
Graikija - 25,2
Kroatija - 24,8
Latvija - 23,6
Čekija - 23,3
Bulgarija - 23,1
Lietuva - 22,8
Lenkija - 22,5
Turkija - 22,5 (7)
1. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Gyventojų skaičius miestuose ir rajonuose 1993-1994 m. Statistinis biuletenis. V., 1994.
2. Lietuvos statistikos departamentas. Demografijos metraštis 1993. V., 1994.
3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos sveikatos informacijos centras. Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos apsaugos įstaigų veikla 1992 - 1993 metais. V., 1993., 1996-1997m. V.1998
4. Lietuvos sveikatos informacijos centro ataskaitų forma 17.
5. Moterys ir šeima. V., 1993.
6. Ženščiny Litovskoj SSR.Statističeskij sbornik.Vilnius.,1981.(Dlia služebnogo polzovanija).
Lietuva - skyrybų rekordininkė
ES statistikos biuras „Eurostat“, paskelbęs tyrimus apie šeimas, įvardijo Lietuvą kaip skyrybų rekordininkę. Didžiausias skyrybų rodiklis tarp 25 ES šalių – Lietuvoje ir Čekijoje (po 3,2 tūkstančiui gyventojų) bei Estijoje (3,1), o mažiausias – Italijoje (0,2), Airijoje (0,7) ir Graikijoje (1,1).
Europos Sąjungos vidurkis – 2,1 skyrybų tūkstančiui gyventojų. 2004 metais čia buvo užregistruota 2 mln. 178 tūkst. vedybų ir 956 tūkst. skyrybų. Bet, Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovės Vlados Stankūnienės nuomone, šie skaičiai nerodo realios situacijos.
Anot jos, skyrybų rodiklis Lietuvoje toks didelis, nes čia dažniau tuokiamasi nei kitose ES šalyse: „Jei žmonės nesituokia – jie ir nesiskiria. Kur kas daugiau skyrybų tarp tų, kurie gyvena nesusituokę, tačiau statistika to neatspindi“.
„Eurostat“ duomenimis, Latvijoje buvo sudaryta beveik dvigubai mažiau santuokų nei Lietuvoje (atitinkamai 10 ir 19 tūkst.) ir užregistruota daugiau kaip dvigubai mažiau skyrybų (5 ir 11 tūkst.).
Daugiausia vedybų Kipre (7,2 tūkstančiui gyventojų) ir Vokietijoje (7), Maltoje (6), Lietuvoje ir Suomijoje (po 5,6).
Sociologės Aušros Maslauskaitės teigimu, skyrybų priežastys Lietuvoje turi ir vieną specifinį bruožą – čia labai dažnai skyrybų iniciatorės yra moterys.
Įvairiuose santuokos etapuose jų pradeda netenkinti vyrų ekonominės arba psichologinės investicijos į santuoką.
Per pastaruosius keliolika metų daugelis buvusių profesijų nunyko, ir nemažai mūsų šalies vyrų nesugebėjo persitvarkyti.
Lietuvoje absoliutus skyrybų skaičius pradėjo didėti 1970-aisiais ir mažai keitėsi.
Šiuo metu šimtui santuokų Lietuvoje tenka 57 skyrybos (1995 metais – 46 skyrybos). Dažniausiai skiriamasi didžiuosiuose šalies miestuose ir Visagine.