Skyrybos - viltis į naują gyvenimą...

Pradžia Idomus faktai

Tikri faktai

Kaltės jausmas šeimoje

Dar būdami vaikai išmokstame, kad atleidimas kitiems padeda mums rasti vidinę ramybę. Bet kaip dažnai atleidžiame patys sau? Jei nešiojamės daug kaltės, ji labiau nei kiti veiksniai įtakoja mūsų gyvenime priimamus svarbius sprendimus. Jausdamiesi kalti baudžiame ir suvaržome save neleisdami sau gyventi taip, kaip iš tiesų norime. Tai nėra objektyvus išmatuojamas dalykas – kaltė egzistuoja tik mūsų galvoje. Lyg vėžys ji užvaldo mūsų sielą ir neleidžia džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu, nes nuolat teisiame save patys arba tai daro kiti. Mus persekiojanti kaltė verčia jaustis blogai, ką bedarytume.

Šeimoje kaltė dažnai naudojama kaip ginklas. Pavyzdžiui, žmona supykusi ant vyro stengiasi priversti jį pasijausti kaltu, bet paprastai tokioje situacijoje tai tėra pačios moters bandymas užglaistyti savo netinkamą elgesį, išvengti pasąmonėje blokuojamų jausmų sukilimo ir sumažinti jos pačios kaltę, kuri verčia ją jaustis nesaugiai ir bet kokiomis priemonėmis kontroliuoti situaciją. Jei toks scenarijus šeimoje tęsiasi ilgą laiką, užsisuka nesibaigiantis kaltinimų vienas kitam ratas, kuris griauna intymumo jausmą tarp partneriu. Poroje dažnai skamba žodžiai „jei mane mylėtum, tai…“. Šie pareiškimai tarsi paverčia meilę sąlygine: vienas sutuoktinis manipuliuoja kitu jį žemindamas ir reikalaudamas, kad tenkintų jo norus. Taigi šeimoje kažkam tenka vykdyti užgaidas, kad įrodytų esąs vertas meilės.
Bandymas priversti pajausti kaltę – tai žmogaus puolimas, norint jam sukelti skausmą. Tokiuose santykiuose nelieka vietos pasitikėjimui. Kaip galima pasitikėti kažkuo, kas nuolat mus skaudina…
Didžiausios emocinės traumos patiriamos tada, kai poroje skamba kaltinimai dėl praeities klaidų. Meilė juk reiškia sugebėjimą atleisti ir paleisti tai, kas buvo seniai.
Vis tik dažniausiai pasitaikanti kaltės problema šeimoje kyla tada, kai vienas iš sutuoktinių nedrįsta nutraukti santykių, kurie jo nebetenkina. Baiminasi partnerio reakcijos, nesiryžta leisti savo vaikams augti nepilnoje šeimoje. Tokioje situacijoje yra dvi pasirinkimo galimybės: pirma - skirtis ir susitaikyti su tuo, kad teks susidurti su skaudžiais skyrybų padariniais, nes šis procesas bus skausmingas visiems šeimos nariams; antra - pabandyti išmesti iš galvos negatyvias mintis bei tvirtai pasiryžti išsaugoti šeimą, tačiau šis sprendimas turi būti sąmoningas ir neparemtas vien kaltės jausmais.
Svarbu paminėti įdomų lyčių skirtumą: moterys dažniausiai jaučia didesnę moralinę kaltę nei vyrai, kuriems svarbiau nebūti sučiuptiems elgiantis netinkamai. Be to, mažiau pasitikintys savimi, drovūs ar vieniši žmonės paprastai savyje nešiojasi daugiau kaltės jausmų nei kiti.
Sugebėjimas gyventi be nuolat persekiojančių kaltinimų sau ir kitiems suteikia laisvo pasirinkimo galimybę, neribojamą slogių neigiamų emocijų. Kaip to pasiekti? Tiesiog kaskart, kai pajausite, jog įskaudinote kitą žmogų ar pasielgėte netinkamai, paprašykite atleidimo. Ir atleiskite nusikaltusiems prieš jus. O svarbiausia - nepamirškite atleisti patys sau.
 

Skyrybų statistika


 

Vedybos ir skyrybos
Metai     Vedybos       1000 gyv.tenka vedybų, %    Skyrybos      1000 gyv.tenka skyrybų,%

1950      23 246                          9,1                            625                               0,2    
1970      29 915                          9,5                         6 918                               2,2    
1975      29 609                          9,0                         8 987                               2,7    
1979      31 820                          9,3                       10 788                               3,2    
1980      31 520                          9,2                       11 038                               3,2
1985      34 211                          9,7                       11 464                               3,2
1990     36310                            9,8                       12 747                               3,4
1992      30112                           8.1                       13 981                               3,8     
1993      23709                           6,3                       13 884                               3,7    
1994     23337                                                       11 061
1995     22150                                                       10 221
1996     20433                                                       11 311
1997      18796                           5.1                       11 371                                3,1  
2000     16906                            4,8                       10 882                                3,1
2001     15 781                           4,5                       11 031                                3,2
2002     16151                            4,7                       10 579                                3,1
2003     16975                            4,9                       10 599                                3,1
2004     19429                            5,7                       11 122                                3,2       2006                                         6,3                                                                3,3
2007   23073                              6,8                       11 284                                3,3

  Lietuvoje 1994 m. buvo 2,9% išsituokusių vyrų ir 5,1% moterų. 12% vaikų gyvena tik su vienu iš sutuoktinių (Č.Grizickas. Diena. Rugpjūčio 31. 1994).



    1993 m. Kaune išsiskyrė 52% porų. 1994 m. ištuoka Kaune kainavo 33 Lt, o santuoka - 35 Lt.Teisminė ištuoka ieškovui kainuoja 200 Lt, o atsakovui - 100 Lt (Aušra Ostasevičienė. Lietuvos aidas. 1994. Rugsėjo 1.). Vilniuje 1995 m. kainos: santuoka - 10 Lt; ištuoka - 100 Lt, teisme - 300-500 Lt.
Nevaisingumas
    Ukrainoje yra 21% bevaikių šeimų, Lenkijoje - 18%. Panašiai ir Lietuvoje. 3-5% šeimų nenori turėti vaikų. Nevaisingų lieka apie 15%. Nevaisingų vyrų daugėja visame pasaulyje. Vyrų sėkla gerokai prastėja. Lietuvoje dėl nevaisingumo 55% kalti vyrai, - teigia doc. dr. Jurgis Pleskačiauskas, tiriantis vyrų nevaisingumą 35 metus. Tą patį procentą nurodo prof. H.Kulinas JAV (Danija). Akušerės, ginekologės Vidos Miežėnienės nuomone, daugiau yra nevaisingų moterų, tačiau 40-45% vyrų kalti dėl nevaisingumo. Jų nevaisingumo priežastys: įvairūs aplinkos faktoriai, automobilizmas (benzinas), blogi įpročiai, mityba, įgimti dalykai, glaudžių nešiojimas, ligos. Moterų nevaisingumo priežastys: uždegimai, kuriuos sukelia nevalyvumas, paleistuvystės, abortai, hormoniniai sutrikimai, kai nebręsta kiaušialąstės, imuninis nevaisingumas, kai moters organizme prieš vyro spermą gaminasi antikūnai; įgimtos lytinių organų anomalijos, persirgtos ligos, ypač gonorėja ir kt. faktoriai.

Vidutinis ištekančių moterų amžius Europoje:
Islandija - 30,4
Olandija - 29
Švedija - 29
Suomija - 28,2
Austrija - 27,3
Prancūzija - 27
Italija - 27
Ispanija - 27
Vokietija - 27
Anglija - 26,7
Graikija - 25,2
Kroatija - 24,8
Latvija - 23,6
Čekija - 23,3
Bulgarija - 23,1
Lietuva - 22,8
Lenkija - 22,5
Turkija - 22,5   (7)

1. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Gyventojų skaičius miestuose ir rajonuose 1993-1994 m. Statistinis biuletenis. V., 1994.
2. Lietuvos statistikos departamentas. Demografijos metraštis 1993. V., 1994.
3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos sveikatos informacijos centras. Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos apsaugos įstaigų veikla 1992 - 1993 metais. V., 1993., 1996-1997m. V.1998
4. Lietuvos sveikatos informacijos centro ataskaitų forma 17.
5. Moterys ir šeima. V., 1993.
6. Ženščiny Litovskoj SSR.Statističeskij sbornik.Vilnius.,1981.(Dlia služebnogo polzovanija).

 

Lietuva - skyrybų rekordininkė

ES statistikos biuras „Eurostat“, paskelbęs tyrimus apie šeimas, įvardijo Lietuvą kaip skyrybų rekordininkę. Didžiausias skyrybų rodiklis tarp 25 ES šalių – Lietuvoje ir Čekijoje (po 3,2 tūkstančiui gyventojų) bei Estijoje (3,1), o mažiausias – Italijoje (0,2), Airijoje (0,7) ir Graikijoje (1,1).

Europos Sąjungos vidurkis – 2,1 skyrybų tūkstančiui gyventojų. 2004 metais čia buvo užregistruota 2 mln. 178 tūkst. vedybų ir 956 tūkst. skyrybų. Bet, Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovės Vlados Stankūnienės nuomone, šie skaičiai nerodo realios situacijos.

Anot jos, skyrybų rodiklis Lietuvoje toks didelis, nes čia dažniau tuokiamasi nei kitose ES šalyse: „Jei žmonės nesituokia – jie ir nesiskiria. Kur kas daugiau skyrybų tarp tų, kurie gyvena nesusituokę, tačiau statistika to neatspindi“.

„Eurostat“ duomenimis, Latvijoje buvo sudaryta beveik dvigubai mažiau santuokų nei Lietuvoje (atitinkamai 10 ir 19 tūkst.) ir užregistruota daugiau kaip dvigubai mažiau skyrybų (5 ir 11 tūkst.).

Daugiausia vedybų Kipre (7,2 tūkstančiui gyventojų) ir Vokietijoje (7), Maltoje (6), Lietuvoje ir Suomijoje (po 5,6).

Sociologės Aušros Maslauskaitės teigimu, skyrybų priežastys Lietuvoje turi ir vieną specifinį bruožą – čia labai dažnai skyrybų iniciatorės yra moterys.

Įvairiuose santuokos etapuose jų pradeda netenkinti vyrų ekonominės arba psichologinės investicijos į santuoką.

Per pastaruosius keliolika metų daugelis buvusių profesijų nunyko, ir nemažai mūsų šalies vyrų nesugebėjo persitvarkyti.

Lietuvoje absoliutus skyrybų skaičius pradėjo didėti 1970-aisiais ir mažai keitėsi.

Šiuo metu šimtui santuokų Lietuvoje tenka 57 skyrybos (1995 metais – 46 skyrybos). Dažniausiai skiriamasi didžiuosiuose šalies miestuose ir Visagine.

   

Skyrybų mitai

Kai kurie žmonės mano, kad išsiskyrė  taps laimingesni. Tačiau neretai žmonės, kuriuos kamuoja depresija ar nerimas, šiuos jausmus priskiria nevykusiai santuokai visai nepelnytai. Išsiskyrus šie jausmai niekur nedingsta.
Dar 1990 metais 24 nuošimčiai Lietuvos gyventojų teigė, kad skyrybų niekada negalima pateisinti, o po dešimties metų taip tegalvojo 19 nuošimčių. Jaunesni žmonės palankiau vertina skyrybas ir vertina jas  kaip normalų, lengviausią ir patogiausią būdą išvengti nemalonių tarpusavio santykių, jausmų ir susikurti asmeninę laimę, turėti ekonominę naudą.
Sukurta daugybė mitų apie santuoką. Pabandysime juos paneigti:


Mitas: Žmonės linkę pasimokyti iš neigiamos patirties, todėl antrosios santuokos būna laimingesnės už pirmąsias.
Faktas: Ne. Nors nemažai išsiskyrusiųjų sėkmingai sukuria antrą šeimą, vis dėlto antrosios santuokos išyra dažniau ir greičiau negu pirmosios.

Mitas: Gyvenimas drauge iki santuokos yra neblogas būdas užbėgti už akių skyryboms.
Faktas: Ne.  Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie gyvena nesusituokę, iš tiesų labiau rizikuoja vėliau išsiskirti negu tikri sutuoktiniai. Šio reiškinio priežastys nėra visiškai aiškios. Gali būti, kad žmonės, kurie linkę gyventi  “susimetę“, taip pat yra linkę tarpusavio problemas spręsti skyrybomis. Kita vertus, pats gyvenimo nesusituokus faktas skatina tokius žmones manyti, kad santykiai yra laikini ir juos galima bet kada lengvai nutraukti.

Mitas: Tėvų skyrybos sukelia problemų daugumai jas patyrusių vaikų, bet didesnioji dalis šių problemų yra trumpalaikės, ir vaikai gana greitai atsigauna.
Faktas: Ne.  Tėvų skyrybos padidina jas patyrusių vaikų problemų tikimybę. Didelio masto ilgalaikiais tyrimais nustatyta, kad dauguma šių problemų išlieka ir vaikui suaugus. Tuomet jos gali kelti dar didesnių rūpesčių negu vaikystėje.


Mitas: Bendri vaikai padeda porai pagerinti santykius ir išvengti skyrybų.
Faktas: Ir taip, ir ne. Laikotarpis, kai gimsta pirmasis vaikas, sutuoktinių porai yra sunkiausias. Tiesa, vaikas šiek tiek sumažina skyrybų riziką, palyginti su bevaikėmis šeimomis, bet ši rizika šeimoje, kuri nusprendžia išlikti tik „vardan vaikų“, yra tik šiek tiek mažesnė.

 
Mitas: Kai tėvai nesutaria, jų vaikams naudingesnės skyrybos nei mėginimai toliau gyventi susituokus.
Faktas: Ne. Tėvų nepasitenkinimas santuoka ir nesutarimai neigiamai veikia vaikų gerovę taip kaip ir skyrybos. Tik tuomet, kai konfliktai tarp tėvų yra ypač aršūs ir skausmingi, skyrybos vaikams yra naudingesnės. Tačiau net du trečdaliai skyrybų įvyksta dėl vidutinių sutuoktinių nesutarimų, o šiuo atveju skyrybos vaikams turi labai neigiamos įtakos. Taigi vaikams naudingiau, kai šeima neišyra, o mėgina spręsti konfliktus ir ieškoti išeities iš krizės.


Mitas: Vaikai iš išsiskyrusių šeimų yra atsargesni santuokos ir galimų skyrybų atžvilgiu, todėl jų santuokos yra sėkmingesnės negu vaikų iš įprastų šeimų.
Faktas:  Ne. Tėvų skyrybas patyrusių vaikų santuokos išyra gerokai dažniau nei vaikų iš įprastų šeimų. Pagrindinė priežastis - stebėdami savo tėvų elgesį vaikai išmoksta įsipareigojimo ir pastovumo. Vaikai, patyrę tėvų skyrybas, neturėjo galimybės stebėti teigiamo pastovaus santuokos modelio.

 
Mitas: Po skyrybų vaikams geriau gyventi su patėviais negu su vienišu tėčiu ar mama.
Faktas: Greičiau ne.Antrosios šeimos neturi privalumų, palyginti su likusiais vienišais tėvais, net jei naujosios šeimos didesnės pajamos ir yra  „abu“ tėvai. Antrosioms santuokoms būdingos savitos problemos: konfliktai su patėviu/pamote ir didelė antrųjų skyrybų tikimybė.

Mitas: Jei sutuoktiniai kai kuriais aspektais šeimoje jaučiasi labai nelaimingi, santuoka veikiausiai iširs.
Faktas: Greičiau ne. Visos santuokos išgyvena „gerų“ ir „blogų“ periodų. Neseniai atliktas išsamus tyrimas atskleidė, kad 86% sutuoktinių, kurie 8-jo dešimtmečio pabaigoje teigė esą labai nelaimingi, po kurio laiko tvirtino priešingai. Trys penktadaliai tyrimo dalyvių porų savo santuoką vertino “gana gerai“ arba “labai gerai“.


Mitas: Skyrybas paprastai inicijuoja vyrai.
Tiesa: Ne.  JAV 2/3 visų skyrybų inicijuoja moterys. Tai susiję su šalies skyrybų įstatymais ir valstybės parama, teikiama moteriai bei vaikams po skyrybų. Moterys tampa skyrybų iniciatorėmis ir todėl, kad vyrams dažniau būdingas  “blogas“ elgesys - girtuokliavimas, smurtavimas ir neištikimybė.

   

Skyrybų priežastis

Ne neištikimybė, o susvetimėjimas yra dažniausia porų skyrybų priežastis, parodė Hamburgo partnerių agentūros „ElitePartner.de“ atlikta apklausa. Taip mano beveik trečdalis visų vyrų ir moterų. Tuo tarpu neištikimybė tėra šeštoje vietoje.

Vokietijos vyrai ir moterys nurodė šias pagrindines skyrybų priežastis:
•    mes nutolome vienas nuo kito (37 proc.);
•    buvome pernelyg skirtingi (30 proc.);
•    vienas dėl partnerio stengėsi daugiau nei kitas (26 proc.);
•    turėjome skirtingą artumo ir laisvės poreikį (26 proc.);
•    negalėjome susikalbėti (23 proc.);
•    vienas iš mūsų buvo neištikimas (21 proc.);
•    neliko seksualinio gyvenimo (19 proc.);
•    nebeturėjome bendrų tikslų (17 proc.);
•    nebeliko abipusės paramos (16 proc.);
•    vienas iš mūsų įsimylėjo kitą (15 proc.).

Seksualinis gyvenimas vyrams santykiuose vaidina svarbesnį vaidmenį nei moterims. Jo nebuvimą skyrybų priežastimi nurodė beveik ketvirtadalis vyrų (23 proc.) ir 18 proc. moterų.

   

Skyrybos

Skyrybos - tai santuokos panaikinimas, vyro ir žmonos santuokinių ryšių pabaiga, gražinant abiems sutuoktiniams tą pačią teisinę padėtį, kurią jiedu turėjo prieš susituokiant.

Vertybė

Šeima yra didi vertybė. Mūsų valstybės požiūris į ją įtvirtintas pagrindiniame valstybės įstatyme - Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

x